Jis gimė 2017-ųjų rudenį iš ruginių miltų, vandens ir kantrybės. Nuo tada — nė vienos praleistos dienos: maitiname šeštą ryto ir pusę vienuoliktos vakaro. Alkanas raugas duonos neatleidžia, todėl kiekviena naktis čia prasideda nuo jo.
Kas keturiasdešimt penkias minutes tešlą lenkiame — švelniai, kad viduje liktų oro. Vanduo — Vilniaus, druska — stambi jūros, miltai — malti prieš savaitę mažame Anykščių malūne. Daugiau nieko. Visa kita padaro raugas ir laikas.
Šalia kiekvieno kepinio — laikas, kada jis išimamas iš krosnies. Rezervuoti negalima: kas iškepta šiąnakt, tas ir yra.